- begomaris
- begomãris, -ė smob. (2) kuriam niekad negana, besotis, godulys: Nebūk begomãris – užteks visiem, užteks ir tau! Dkš. Vyk šalin tą begomãrį, da pertruks begerdamas! Gs. Šitam begomariui daviau tokį didelį guzą lašinių, ir da jis nori! Gž. Ta karvė tikra begomãrė – jau vėl bliauja suėdus! Br.
Dictionary of the Lithuanian Language.